pakalikas

pakalikas
2 pakalìkas, -ė (plg. l. pachołek) smob. (2) 1. psn. ponų namų tarnas, liokajus: Ponas turėjo gerą pakalìką Lzd. Koks aš tavo pakalìkas, kad visur mane siuntinėji?! Krkl. Juoba paūgterėjusį ponas pakėlė į pakalikus, arba liokajus M.Valanč. 2. prk. menk. pataikūnas: Karo kurstytojai ir jų pakalikai sp. Kantrioji žemė sugėrė upes nekaltų žmonių kraujo, išlieto fašistinių galvažudžių ir jų pakalikų A.Vencl. Su Jonu būtų dar pusė bėdos, tik su tais jo pakalikais (draugais) negali susitaikyti Gs.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pakalikas — 1 pakalìkas sm. (2) Gdl, pakãlikas (1) Nm pakala dalgiui prie dalgiakočio pritvirtinti: Pakalikas būva medinis arba raginis ir užsikala, kad dalgė nejudėt Rmš. Pamerk dalgį, kad pakalìkas geriau laikytų Gs. Obeliniai pakãlikai drūčiausi Dkš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakalikas — pakali̇̀kas, pakali̇̀kė dkt. Okupántų, vir̃šininkų pakali̇̀kai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dergikas — dergìkas, ė smob. (2) žr. dergėjas 3: Pakalikas, doros dergìkas SkrT …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klapčiukas — 1 ×klapčiùkas (l. chłopczyk) sm. (2) 1. Skr berniukas: Pešės ... klapčiukai dėl mergų KlvD144. 2. bažn. kas patarnauja mišioms: Ale tų klapčiukų buvimas – cieli šeši prie mišių tarnavo! Al. Atėjo tie klapčiukėliai žvakelių užžiebti Alv. 3. menk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasubinys — pasubinỹs, ė̃ smob. (34b) Als menk. 1. pataikūnas, pakalikas: Vis tas dvariškis, pono pasubinỹs, pašnypščia J. 2. tarnas juodžiausiems darbams dirbti: Aš pas tave už pãsubinį tai neisiu tarnauti Skr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • satelitas — satelìtas sm. (2) TrpŽ; L 1. DŽ istor. ginkluotas samdinys, lydėdavęs šeimininką. 2. DŽ prk. kitų valios vykdytojas, pakalikas: Išvadavus nuo hitlerinių grobikų Budapeštą ir didesnę Vengrijos teritorijos dalį, fašistinė Vokietija neteko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šalinčius — ךaliñčius, ė (hibr., plg. l. stronniczy) smob. (2) padėjėjas, pakalikas: Ponas geras, ale šaliñčiai jį paikina, t. y. kurie yra jo slūgos iš šalies J …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”